seychellesartprojects.org

Kas yra skolos ir BVP santykis?

BVP ir skolos santykis yra metrika, naudojama šalies skolai palyginti su jos bendruoju vidaus produktu (BVP) ir matuojama ekonomikos finansinis svertas, tai yra jos gebėjimas grąžinti skolą. Šalis, kuriai būdingas didelis santykis, turėtų ne tik sunkumų grąžinant skolą, bet ir negalėtų reikalauti skolos iš skolintojų, nes yra didesnė tikimybė, kad ji neįvykdys įsipareigojimų.

Skolos ir BVP santykio formulė

Toliau pateikiama formulė, pagal kurią apskaičiuojamas skolos ir BVP santykis.

Skolos ir BVP santykis = bendra šalies skola / bendras šalies BVP

Didelio santykio šalis bandys padidinti savo ekonomiką ir augimą, o mainais jai taip pat reikės didelių finansų. Tačiau dėl didelio santykio ji dažnai negali surinkti pinigų iš vidaus ir tarptautinių rinkų. Šalys bando sumažinti savo santykį, tačiau tai nėra vienos nakties pokytis ir keleri metai praeina, kad sumažintų santykį. Neramumai šis santykis dažnai pastebimas ekonomikos nuosmukio, karo ar kitos tautos skolinimo praktikos metu. Jis išreiškiamas procentais, tačiau galima atlikti tolesnę matmenų analizę, norint apskaičiuoti metų, kuriais galima grąžinti skolą, skaičių.

TVF duomenimis, 2019 m. Japonijos skolos ir BVP santykis yra 234,18%, o didžiausias yra Graikija - 181,78%, o Sudanas - 176,02%. JAV buvo 109,45%, Prancūzijoje - 96,2%, Jungtinėje Karalystėje - 85,92%, Indijoje - 67,29%, Kinijoje - 54,44%.

Remiantis TVF įrašais, žemiau yra diagrama, rodanti kelių šalių skolos ir BVP santykį 2018 ir 2019 m.

Kaip panaudoti skolos ir BVP santykį?

Vyriausybė šį koeficientą naudoja ekonominiam ir finansiniam planavimui. Esant dideliam skolos ir BVP santykiui, vyriausybė dažnai išstums daugiau pinigų į ekonomiką spausdindama naujas valiutų banknotus, išleisdama užsienio valiutos priemones; teikti mažas palūkanų normas bankams ir draudimo sektoriams ir atverti naujas galimybes jos visuomenei. Tai leidžia investuotojams į vyriausybės obligacijas palyginti skolų lygį tarp šalių.

Kaip rodo Pasaulio banko atliktas tyrimas, nustatyta, kad jei skolos ir BVP santykis ilgą laiką viršija 77%, tai sulėtina ekonomikos augimą 1,7% kiekvienam skolos procentui, viršijančiam šį lygį. Augančios ekonomikos šalyse augimo tempas sumažės 2% už kiekvieną papildomą skolos procentinį punktą, viršijantį 64%.

Skolos ir BVP santykio pavyzdžiai

Toliau pateikiami keli paprasti pavyzdžiai, kaip geriau suprasti šią sąvoką.

Šį „Skolos ir BVP santykio„ Excel “šabloną galite atsisiųsti iš čia -„ Skolos ir BVP santykio „Excel“ šablonas

1 pavyzdys

Tarkime, norime apskaičiuoti skolos ir BVP santykį 5 šalims (hipotetiškai). Tam mums reikalinga bendra jų skola ir bendras BVP.

A valstybės skolos ir BVP santykio apskaičiavimas

• = 50/75
• = 66,67%

Panašiai galime apskaičiuoti likusias šalis.

Kaip matome, B šalis turi didžiausią BVP, o tai reiškia, kad jai bus sunku grąžinti skolas. Dažnai daroma prielaida, kad šalys, kurių santykis viršija 100 proc., Turi galimybių nevykdyti įsipareigojimų, o tai nėra tiesa. Ankstesniame pavyzdyje Z šaliai galime suprasti, kad ji gali grąžinti 78,26% visos skolos.

Privalumai

• Tai leidžia investuotojams palyginti valstybių skolų lygį prieš investuojant į vyriausybių išleidžiamas obligacijas.
• Tai padeda vyriausybėms, ekonomistams suprasti ekonomikos nuosmukio tendencijas ir modelį ir padėti joms rasti sprendimą, kaip iš jo išeiti.

Trūkumai

• Santykis tam tikru mastu pateikia trumpą idėją apie ekonomikos rezultatus. Tačiau dėl daugybės duomenų neįmanoma gauti labai tikslios informacijos apie skolą ir ekonomikos BVP.
• Šalių negalima palyginti tik remiantis skolos ir nuosavo kapitalo santykiu. Kiekviena šalis yra skirtinga pagal savo dydį, gyventojų skaičių. Vyriausybės politika, infliacijos lygis ir kt. Prieš investuojant į vertybinių popierių rinką taip pat turėtų būti laikoma, kad kiti veiksniai turi vienodą palyginimo pagrindą.

Išvada

Vyriausybei labai svarbu sutelkti dėmesį į savo BVP, taip pat į skolos ir BVP santykį. Kiekviena šalis pažymi savo vietą prekybos ir investicijų pasaulyje, kai jos ekonomika yra stabili ir besivystanti. Turėdami didesnį santykį, jie prastai patenka į tarptautinę rinką ir pradeda prarasti savo sritį tarptautinėje rinkoje. Tokios ekonomikos šalys pradeda teikti prekes ir paslaugas už mažesnę kainą, todėl jos dar sunkiau susidoroja su savo skolomis (pavyzdžiui, Graikija).

Tačiau tai ne visada pasakytina ir apie valstybes, tokias kaip JAV, Japonija, Vokietija ir kt., Nes jos yra stiprios ekonomikos ir kiekvienais metais rodo augimą. Svarbu, kad mes ne tik pažvelgtume į tokią finansinę matricą, bet ir atliktume tendencijų analizę, kad galėtume giliau suprasti.