Aukštos ir mažos apskaitos metodas (apibrėžimas, formulė)

Kas yra aukšto ir žemo lygio apskaitos metodas?

Apskaitoje naudojamas „aukšto ir mažo“ metodas, siekiant atskirti pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų elementus nuo istorinių savikainų, kurie yra fiksuotų ir kintamų sąnaudų mišinys, o naudojant aukšto mažo formulę kintamųjų sąnaudų vienetui matuojama atimant mažiausios veiklos kainą nuo didžiausios veiklos kainos ir gautą sumą padalijus iš didžiausio aktyvumo ir mažiausios veiklos vienetų skirtumo.

Apskaitoje „labai žemas“ metodas reiškia matematinę techniką, kuri naudojama atskirti pastovius ir kintamus komponentus, kurie kitu atveju yra istorinio savikainos dalis, kuri yra mišri, ty iš dalies fiksuota ir iš dalies kintama. Aukščiausio ir žemiausio metodas apima aukščiausią ir žemiausią aktyvumo lygį bei visų išlaidų lyginimą kiekviename lygmenyje.

Aukšto-žemo metodo formulė

Taikant metodą „labai žemas“, kintamosios sąnaudos vienam vienetui apskaičiuojamos iš didžiausių veiklos sąnaudų iš pradžių atėmus mažiausias veiklos sąnaudas, tada iš didžiausios veiklos atėmus mažiausios veiklos vienetų skaičių ir tada pirmąsias padalijant iš pastarasis. Matematiškai jis vaizduojamas kaip

Kintama vieneto kaina = (didžiausia veiklos kaina - mažiausia veiklos kaina) / (didžiausio aktyvumo vienetai - mažiausio aktyvumo vienetai)

Nustačius kintamą kainą už vienetą, galima apskaičiuoti pastoviąsias išlaidas. Jis apskaičiuojamas iš didžiausių veiklos sąnaudų atėmus kintamųjų vieneto ir didžiausio aktyvumo vienetų sandaugą arba iš mažiausių veiklos sąnaudų atėmus kintamųjų sąnaudų vienetui ir žemiausio aktyvumo vienetų sandaugą.

Matematiškai jis vaizduojamas kaip

Fiksuotos išlaidos = didžiausia veiklos kaina - (kintamosios išlaidos vienetui * didžiausio aktyvumo vienetai)

arba

Fiksuotos išlaidos = mažiausi veiklos kaštai - (kintamosios išlaidos vienetui * mažiausi veiklos vienetai)

Apskaičiavimo metodo „Aukštai žemas“ apskaičiavimas

Kintamųjų sąnaudų ir pastoviųjų sąnaudų apskaičiavimo pagal labai žemą metodą formulė gaunama atlikus šiuos veiksmus:

  • 1 žingsnis: Pirma, iš turimos kaštų skaičiavimo diagramos nustatykite didžiausią ir mažiausios veiklos vienetus.
  • 2 žingsnis: Tada nustatykite atitinkamas gamybos sąnaudas aukščiausio ir lygio veiklos vienetų lygiu.
  • 3 žingsnis: Tada iš didžiausių veiklos sąnaudų išskaičiuokite mažiausią veiklos kainą, kad pašalintumėte pastoviųjų sąnaudų komponentą taip, kad likęs būtų kintamasis komponentas, atitinkantis prieauginį vienetų skaičių.

Kintamų išlaidų komponentas = didžiausia veiklos kaina - mažiausia veiklos kaina

  • 4 žingsnis: Toliau laipsniškas vienetų skaičius apskaičiuojamas atimant mažiausio aktyvumo vienetų skaičių iš didžiausio aktyvumo.

Prieauginis vienetų skaičius = didžiausio aktyvumo vienetai - mažiausio aktyvumo vienetai

  • 5 žingsnis: Toliau kintamosios kainos už vienetą apskaičiuojamos dalijant 3 veiksmo išraišką iš 4 veiksmo išraiškos, kaip parodyta aukščiau.
  • 6 žingsnis: Toliau pastoviosios išlaidos apskaičiuojamos iš didžiausių veiklos sąnaudų atėmus kintamųjų sąnaudų vienetui ir didžiausio aktyvumo vienetams sandaugą arba iš mažiausių veiklos sąnaudų atėmus kintamųjų sąnaudų vienetui ir žemiausios veiklos vienetų sandaugą parodyta aukščiau.

Pavyzdys

Šį „High-low Method Formula Excel“ šabloną galite atsisiųsti čia - „High-low Method Formula Excel“ šablonas

Paimkime įmonės pavyzdį, kuri nori nustatyti numatomą gamyklos pridėtinių išlaidų sumą, kurią ji patirs ateinantį mėnesį. Gamyklos pridėtinės išlaidos per pastaruosius tris mėnesius yra tokios:

Bendrovė planuoja pagaminti 7000 vienetų 2019 m. Kovo mėn., Atsižvelgiant į didelę rinkos paklausą. Padėkite įmonės buhalteriui apskaičiuoti numatomas gamyklos pridėtines išlaidas 2019 m. Kovo mėn. Taikant metodą „aukštas – žemas“.

Sprendimas:

Toliau pateikiami duomenys, skirti apskaičiuoti metodą „aukštas – žemas“.

Taigi, naudojant aukščiau pateiktą informaciją, kintamosios išlaidos vienam vienetui gali būti apskaičiuojamos kaip:

  • Kintamoji kaina už vienetą = (60 000–50 000 USD) / (6 000–4 000)

Kintama kaina už vienetą bus

  • Kintamoji kaina už vienetą = 5 USD už vienetą

Dabar fiksuotąsias išlaidas galima apskaičiuoti kaip

  • Fiksuota kaina = 60 000 USD - (5 USD * 6 000)

Fiksuota kaina bus -

  • Fiksuota kaina = 30 000 USD

Todėl numatomas 7 000 vienetų 2019 m. Kovo mėn. Pridėtines išlaidas galima apskaičiuoti taip:

  • Bendros išlaidos = pastoviosios išlaidos + kintamosios vieneto kainos * vienetų skaičius
  • = 30 000 USD + 5 000 * 7 000 USD

Tikėtinos pridėtinės išlaidos bus

  • Bendra kaina = 65 000 USD

Todėl tikimasi, kad 2019 m. Kovo mėn. Pridėtinės išlaidos bus 65 000 USD.

Aktualumas ir naudojimas

Būtina suprasti aukšto ir žemo metodo sąvoką, nes jis paprastai naudojamas rengiant įmonės biudžetą. Jis naudojamas vertinant numatomas bendras išlaidas bet kuriuo konkrečiu veiklos lygiu, remiantis prielaida, kad praeities rezultatus ateityje galima praktiškai pritaikyti projekto sąnaudoms. Pagrindinė metodo samprata yra ta, kad bendrųjų išlaidų pokytis yra kintama sąnaudų norma, padauginta iš veiklos vienetų skaičiaus pokyčio.

Nepaisant to, jis turi apribojimų, pavyzdžiui, taikant metodą „aukštas – mažas“ daroma prielaida, kad linijinis ryšys tarp sąnaudų ir veiklos yra pernelyg paprastas išlaidų elgesio supaprastinimas. Be to, procesas gali būti lengvai suprantamas, tačiau metodas „high-low“ nėra laikomas patikimu, nes jis ignoruoja visus duomenis, išskyrus du kraštutinius.


$config[zx-auto] not found$config[zx-overlay] not found